- tėtelis
- tėtẽlis sm. (2) 1. malon. tėvas: Tėteli, tėteliuk! – pakštelėjo Saliamutė tėvui į ranką J.Balt. | Čia aitvaro tėtelis, ne žmogus An. „Liemuo liemenį plaka“ – šitą aprašymą pušelių užgirdau pirmuokart nuo savo tėtelio metuose 1858 A.Baran. Mošytės mano, sesytės mano, bent pavadinkit mano tėtẽlį JV795. Tėtel’, nenusimyk, aš dabar nebijau nei velnio, nei peklos BsPI56. Tėteliùkas buvo pas arklius nuėjęs Šmk. 2. senelis: Šita pasakojo tėtẽlis mūsų, mamos tėvas Dov.
Dictionary of the Lithuanian Language.